Paprastai xenon lemputes pagal automobili parenkamos, tačiau daugelyje mašinų, norint, kad visos šviesos veiktų, reikia jas įjungti prieš važiuojant. Dažniausiai šviesos pačios įsijungia tik naujuose automobiliuose. Senesniuose automobiliuose šviesas reikia įjungti rankiniu būdu, ir jokia čia ne paslaptis, kad žmonės labai dažnai tiesiog pamiršta tą padaryti, kadangi tai visgi nėra toks jau savaime suprantamas dalykas, jeigu esi dar ką tik iškeptas arba bekepantis vairuotojas. Tačiau taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kad pradedantieji vairuotojai apskritai pamiršta beveik viską: ir šviesas, ir posūkius, ir bėgius persijungiant sankabą paspausti, ir kt.
Pamiršta įsijungti šviesas
Kodėl būtent numeris lieka apšviestas https://www.autosviesos.lt/led-numerio-apsvietimas ? O štai žibintai kartais ir neįjungti? Paprastai numerio apšvietimas įsijungia automatiškai, o šviesas tenka įjungti patiems. Naujiems vairuotojams vienu metu tenka sugalvoti labai daug dalykų, apdoroti begalę informacijos. Kol neatsiranda tarsi mechaninių judesių, verčiančių vienu ar kitu metu atsiminti kažką, tol būna daug sunkiau. Pamiršti įsijungti šviesas yra tipinis pradedančiųjų bruožas. Juk tiek daug naujos informacijos. Dažniausiai apie neįjungtas dieną šviesas informuoja kiti kelio dalyviai mirktelėdami arba parodydami gestais. Tiesa, naktį dažniausiai šviesos įjungiamos, nes kitaip vairuotojas nemato kelio. Tik gali būti padaryta klaida ir įjungtos ne trumposios ir ilgosios šviesos.
Pamiršta parodyti posūkio signalą
Skaityti straipsnį “Mokantis vairuoti, dažnai pamiršta šviesas” »
Visų pirma, daugybei žmonių dviračiai yra tiesiog laiko verta pramoga. Sportas užkabina kaip narkotikas daugybę žmonių, kadangi pasportavus iš tikrųjų labai pagerėja nuotaika, savijauta, o tą lemia tam tikrų hormonų pasigaminimas smegenyse ir jų pasiskirstymas po organizmą. Taigi, kai sakoma „važiuoju prapūsti galvą“, nereikėtų iš to juoktis, nes kažkas tikrai labai naudingai galbūt prapūs galvą ir turės puikiai praleistą laiką. Kita vertus, važiavimas dviračiu taip pat leis aplankyti vietas, kuriose galbūt iki tol nebuvote, kurių gal net nepastebėdavote. Taigi, dviratis kaip pramoga tikrai gali būti labai puikus būdas pailsėti nuo kasdienės rutinos.
Kai ateina laikas laidoti artimąjį, jus slėgti gali ne tik ilgesys ir sielvartas, bet ir finansiniai rūpesčiai – juk bus nemažai išlaidų. Net ir 
Išmanieji telefonai turi visai kitokias „smegenis“ negu paprastieji telefonai. Todėl būtent juose galima pamatyti, kaip dirba operacinė sistema. Daug greičiau negu paprastame telefone, atliekami paprasti telefono darbai, užduotys. Kartu išmanusis telefonas gali atlikti ir labai sudėtingas užduotis. To paslaptis yra geresnis, greitesnis procesorius, didesnė vidinė atmintis, kuri būna naudojama operacinei sistemai, ir tik kas lieka – esamiems failams laikyti.
Norintiems sulieknėti žmonėms paprastai yra patariama valgyti iš mažesnių nei įprasta lėkščių. Aišku, mums nėra tai labai malonu daryti, nes norisi, kad ir akys pasidžiaugtų, matydamos didelį kiekį maisto. Tačiau, jeigu lėkštė tikrai yra pilna, tuomet akys gali ir apsigauti. Kartais mažas maisto kiekis, įdėtas į nedidelę lėkštę, atrodo visai nemažas, nes jis ten pilnai užpildo erdvę. O štai tada, kai maisto gabalėlį įdėsime į beribę didelę lėkštę, tai to maisto atrodys juokingai mažai. Beje, ši pasisotinimo technologija dažnai išnaudojama restoranuose. Tarkime, prabangioje vietoje maistas dedamas į dideles lėkštes, sukuriamas įspūdis, kad gavote jo nedaug, taigi, jis išskirtinis, juo pasimėgausite, nepersivalgysite, išliksite aristokratai. Tuo tarpu, restoranuose, kur susimokėjus startinę įmoką galima valgyti kiek nori ir ko nori, paprastai yra labai greitai sukuriamas sotumo jausmas. Būtent tokiose vietose psichologiškai mus paveikia mažos lėkštelės. Tokiuose restoranuose mes turime valgyti tiek, kiek reikia, tačiau kartu ir tiek, kiek galime suvalgyti. Nevalia palikti lėkštėje maisto ir eiti įsidėti kito. Taigi, kol viską suvalgome iš mažos lėkštės, gana greitai tenka eiti vėl įsidėti maisto. Kol suvaikštome, kol vėl įsidedame, taip ir ateina soties jausmas. O mūsų smegenys tarsi fotografuoja tas pilnas lėkštes ir sako mums – užteks valgyti, tu jau prisivalgei.