Nors pasakoje apie tris paršiukus geriausia termovizija ir daugiausiai laurų tenka trečiajam paršeliui, pasistačiusiam namą iš plytų ar akmenų, realybėje vertinant tokių namų atitikmenis reikėtų pasakyti, kad visai ne trečiojo paršelio namelis būtų šilčiausias. Pažvelkime į pasakos namelius ne iš vilko perspektyvos, o iš inspekcijos, tikrinančios, ar namas pakankamai šiltas ir sandarus.
Namas iš lapų
Kaip atrodytų namelio iš lapų namo pridavimas? Šis namas nebūtų patvarus ir pavadinamas namu, jeigu neturėtų jokių konstrukcijų, jeigu jis būtų tiesiog lapų krūva. Tačiau jeigu iš tų lapų būtų pagamintos įvairios statybinės medžiagos, jos netgi galėtų būti kaip šiltinimo medžiagos. Iš labai kietai suspaustų lapų būtų galima pagaminti tam tikras lentas, o tarp jų kišti sluoksniais lapus, suspaustus ir nesuspaustus. Tarp minkštų lapų atsiranda daug oro tarpų, dėl to tokia medžiaga leidžia lengvai apšiltinti namą. Net ir būdami vaikai kažkodėl rudenį norime įsiknisti į lapų krūvą, nes ji atrodo šilta ir jauki. Tad ir paršelis, taip pasielgdamas (beje, kodėl jie gyvena miške, o ne fermoje?), elgiasi pagal intuiciją, galbūt užkoduotą genetikoje. Visais laikais primatai (ar personifikuoti paršeliai, kaip pasakoje) žinojo, kad medžių trapūs lapai gali būti naudojami šilumai sulaikyti. Tad energiniu požiūru lapų namelis nėra toks jau blogas pasirinkimas.
Namas iš medžio
Skaityti straipsnį “Trijų paršiukų nameliai ir jų sandarumas” »