Vykstant diskusijoms apie verslo vaidmens svarbą visuomenėje, dažnai kalbama apie socialinę atsakomybę – prieš darbuotojus, klientus, visuomenę, aplinką. Dažnas klausimas – argi verslui tai apsimoka? Ar tai turi rūpėti akcininkui? Pasaulinė praktika rodo, kad socialiai atsakingu būti iš tiesų apsimoka. Bankai, investuotojai, biržos dalyviai ne tik pagarbiau žiūri į socialiai atsakingą verslą – atsakingumas vertinamas ir turi savo finansinę išraišką, pvz., vertinamas pagarbos rinkoje („Respect index“) arba tvarumo indeksas („Sustainability Index“).


Kurlink juda Lietuva šiuo požiūriu? Koks savivaldos, mokslo institucijų, aplinkosaugininkų, finansų sektoriaus požiūris į atsakingą verslą Kauno regione? Apie tai kviečiame diskutuoti verslo, savivaldos ir mokslo atstovus.

Konferencijos moderatorius – Mantas Vaskela, AB LESTO Strategijos tarnybos veiklos plėtros skyriaus vadovas

Laikas Tema Pranešėjai
9.00 - 9.30 Registracija, pasitikimo kava 30 min.
9.30 - 9.35 Konferencijos pristatymas
9.35 - 9:45 Nacionalinis atsakingo verslo tinklas (NAVĮT) – kokias įmones jis vienija? Renata Gaudinskaitė, NAVĮT pirmininkaujančios įmonės – LESTO Socialinės atsakomybės projektų vadovė
9.45 - 10.05 Savivaldos požiūris – kokia nauda miestui ir jo gyventojams iš socialiai atsakingo verslo Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras
10.05 - 10.35 Socialiai atsakingos organizacijos – aukščiausios lygos žaidėjų klubas Audronė Alijošiutė, nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras" (AVTC) vadovė
10.35 - 11.00 Verslas – verslui. Verslas – Kaunui. Nuo verslo link partnerystės Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, prezidentas
11.00 - 11.20 Kavos pertrauka
11.20 - 11.45 Finansų sektorius. Būti socialiai atsakingu – verta. „Swedbank" požiūris: ateityje išliks tik tvarus verslas. Kristina Žališkevičienė, „Swedbank“ vidurio Lietuvos regiono vadovė
11.45 - 12.15 Akademinės visuomenė: socialiai atsakingo verslo nauda. Bendradarbiavimas. APINI vykdomi ir planuojami projektai Prof. dr. Žaneta Stasiškienė, Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas (APINI)
12.15 - 13.15 Praktinių patirčių diskusija.
Socialinė atsakomybė – tiekėjų prievarta, kontrolė, mada ar verslo branda?
Dalyviai

KOPA; UAB „Scapa Baltic”; UAB „LININGAS”; TUV UOLEKTIS; TEO LT, AB; Swedbank; AVTC; LESTO; Kauno m. savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus atstovas

13.15 - 13.25 Konferencijos apibendrinimas
13.25 val. Atsisveikinimo kava
Registracija į renginį būtina.
Registruotis elektroniniu būdu, užpildant šią formą
Daugiau informacijos: Renata Gaudinskaitė, AB LESTO Socialinės atsakomybės projektų vadovė, 869 88 55 61,
el. p. renata.gaudinskaite@lesto.lt.

Apie organizatorius.

Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas (NAVĮT) vienija prie Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulinio susitarimo“ (angl. Global Compact) prisijungusias Lietuvos įmones. „Pasaulinis susitarimas“ – tai didžiausia pasaulinė verslo socialinės atsakomybės iniciatyva. Joje kviečiamos veikti kartu verslo įmonės, organizacijos ir pilietinė visuomenė, remdamosi 10 universalių principų žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija srityse.

Prie NAVĮT Lietuvos įmonės gali jungtis tiesiogiai, pagal tokias pat sąlygas, kaip ir prie „Pasaulinio susitarimo“, kreipdamosi į tinklui pirmininkaujančią įmonę. 2013 m. NAVĮT pirmininkauja AB LESTO, kuri yra šios konferencijos organizatorė.


„Pasaulinis susitarimas“ Lietuvoje.

Nacionalinį atsakingo verslo įmonių tinklą Lietuvoje įsteigė Lietuvos atsakingo verslo iniciatyvinė grupė, susikūrusi 2004 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos Prezidento J. E. Valdo Adamkaus globojamos konferencijos „Atsakingas verslas visuomenėje“ metu bei Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje iniciatyva. Apie Nacionalinio tinklo įsteigimą oficialiai paskelbta 2005 m. balandžio 14 d.

Nacionalinis tinklas yra Jungtinių Tautų iniciatyvos – „Pasaulinio susitarimo“ (angl. Global Compact), tinklo dalis, kuris jungia daugiau kaip 3000 verslo organizacijų visame pasaulyje. Pagrindinė tinklo misija – skatinti atsakingo verslo, kaip darnaus vystymosi sąlygos, plėtrą Lietuvoje.

Susivienijusios į šį tinklą įmonės turi galimybę keistis žiniomis, patirtimi ir inovacijomis, vykdyti bendrus mokymus, gerinti įmonių verslo strategijas, bendrai  įgyvendinti visuomenei naudingus projektus ir tokiu būdu prisidėti prie darnaus vystymo Lietuvoje.

Šiuo metu (2013 m.) tinklo nariai yra 90 Lietuvos ir užsienio įmonių bei organizacijų. Tarp tinklo narių yra finansų, telekomunikacijų, pramonės, konsultacijų ir kitus sektorius atstovaujančios įmonės, asociacijos, profesinės sąjungos ir akademinės institucijos.

Nacionalinio tinklo veikla apima bendrus susitikimus kartą per mėnesį. Kartą per metus organizuojamas metinis susitikimas-konferencija. Tinklas taip pat rengia tematinius renginius įmonių socialinės atsakomybės ir „Pasaulinio susitarimo“ principų įgyvendinimo tematika. Nuo 2007 m. tinklo veiklai po 6 mėnesius arba vienerius metus vadovauja viena iš  įmonių – tinklo narių. 2013 m. tinklui vadovauja AB LESTO.
Tinklo nariais gali tapti visos įmonės ir organizacijos, kurioms rūpi atsakingo verslo bei darnaus vystymosi idėjos, kova su korupcija, kurioms svarbu pagarba žmogaus teisėms, pilietinės visuomenės vystymas, ir kurios savo veikloje laikosi pagrindinių Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ principų. Pageidaujantys tapti tinklo nariais kreipiasi į tinklui vadovaujančią įmonę. Dėl naujo nario priėmimo kreipiamasi į kitus tinklo narius bei atsakingas organizacijas.

„Pasaulinio susitarimo“ principai

„Pasaulinis susitarimas“ grindžiamas žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais, kurie įtvirtinti:

Žmogaus teisės. Siekiama, kad verslo organizacijos:
  • 1 principas: remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje;
  • 2 principas: užtikrintų, jog jos pačios neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų.


Darbuotojų teisės. Siekiama:
  • 3 principas: kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas;
  • 4 principas: panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą;
  • 5 principas: panaikinti vaikų darbą;
  • 6 principas: panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.


Aplinkos apsauga. Siekiama, kad verslo organizacijos:
  • 7 principas: remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą;
  • 8 principas: imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti;
  • 9 principas: skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir paplitimą


Kova su korupcija.
  • 10 principas: Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tame tarpe papirkinėjimą ir kyšininkavimą).